būstimas

bū•stimas sm., bū́stymas 1. žr. būstimė: Viena yra galybė ir valdžia ir bū•stimas, arba esencija ir natūra DP232. Dalyku dainų žemaitiškų mūsų amžiaus būstime yra meilingi žodžiai tarp bernelio ir mergelės StnD(pratartis). 2. gyvenimas: Anas atrinko (atėmė) bū́stymą mumi Zt.